Veido kremo pasirinkimas dažnai atrodo paprastas tik tol, kol tenka atsistoti prieš lentyną, kurioje dešimtys priemonių žada drėkinimą, stangrumą, skaistumą, matinį efektą, raminimą ar apsaugą nuo senėjimo požymių. Iš tikrųjų geras kremas nėra tas, kuris turi gražiausią pakuotę ar ilgiausią pažadų sąrašą. Jis turi tikti jūsų odos tipui, dabartinei odos būklei, sezonui, gyvenimo ritmui ir kitoms naudojamoms priemonėms. Veido kremas kasdien liečiasi su oda, todėl netinkamai pasirinktas produktas gali ne tik neduoti laukiamo rezultato, bet ir paskatinti tempimą, blizgesį, bėrimus, porų kimšimąsi ar jautrumą. Norint išsirinkti tinkamai, pirmiausia reikia ne ieškoti stebuklingo ingrediento, o suprasti, ko jūsų odai iš tiesų trūksta.
Odos tipo nustatymas prieš renkantis veido kremą
Pirmas ir svarbiausias žingsnis renkantis veido kremą yra odos tipo įvertinimas. Odos tipas nėra tas pats, kas laikina odos būklė. Tipas dažniausiai išlieka gana stabilus: oda gali būti sausa, riebi, mišri, normali arba jautri. Tuo tarpu būklė gali keistis dėl oro, streso, miego trūkumo, hormonų svyravimų, mitybos, vaistų, kosmetikos priemonių ar net netinkamo prausiklio. Pavyzdžiui, riebi oda gali būti dehidratuota, sausa oda gali būti sudirgusi, o mišri oda gali vienu metu blizgėti T zonoje ir šerpetoti skruostų srityje.
Norint suprasti savo odą, verta ją stebėti ne iškart po prausimo, o praėjus maždaug valandai, kai nenaudojote nei kremo, nei serumo, nei makiažo. Jei oda greitai pradeda blizgėti visame veide, tikėtina, kad ji riebi. Jei blizga tik kakta, nosis ir smakras, o skruostai atrodo sausesni, oda greičiausiai mišri. Jei juntamas tempimas, matomas šerpetojimas, o oda atrodo matinė ir plonesnė, ji gali būti sausa. Jei oda dažnai parausta, peršti, nemaloniai reaguoja į naujas priemones ar temperatūrų pokyčius, jai būdingas jautrumas.
Kodėl vien tik odos tipo nepakanka
Nors odos tipas padeda susiaurinti pasirinkimą, vien jo neužtenka. Du žmonės gali turėti sausą odą, tačiau vienam reikės sodraus kremo su lipidais, o kitam lengvesnio drėkinamojo kremo, nes sunkios tekstūros kimš poras. Taip pat riebi oda nebūtinai turi būti džiovinama. Dažna klaida yra manyti, kad riebiai odai kremo nereikia. Iš tiesų jai dažnai reikia lengvos, vandeningos, nekomedogeninės priemonės, kuri padėtų palaikyti drėgmės balansą ir neprovokuotų dar aktyvesnio riebalų išsiskyrimo.
Vertinant odos poreikius, naudinga atsižvelgti į tai, kaip oda jaučiasi dienos metu. Jei ryte pateptas kremas po kelių valandų atrodo dingęs, o oda vėl tempia, gali reikėti turtingesnės formulės arba papildomo drėkinamojo serumo. Jei kremas ilgai lieka ant paviršiaus, veidas blizga, makiažas slysta, o poros atrodo labiau užsikimšusios, tekstūra gali būti per sunki. Jei po kremo atsiranda perštėjimas, deginimas ar paraudimas, verta įtarti, kad formulėje yra dirginančių medžiagų arba pažeistas odos barjeras.
| Odos tipas ar būklė | Kokių savybių ieškoti kreme | Ko dažniausiai vengti |
|---|---|---|
| Sausa oda | Sodresnės tekstūros, lipidų, keramidų, skvalano, glicerino, hialurono rūgšties, maitinančių aliejų | Labai lengvų gelių kaip vienintelės priemonės, stipriai sausinančių ingredientų, dažnai naudojamų rūgštinių priemonių be barjero atkūrimo |
| Riebi oda | Lengvos gelinės arba losjono tekstūros, nekomedogeninės formulės, niacinamido, glicerino, pantenolio, lengvų drėkiklių | Labai riebių balzamų, sunkių aliejinių tekstūrų, agresyvaus odos džiovinimo |
| Mišri oda | Vidutinio lengvumo tekstūros, subalansuoto drėkinimo, galimybės naudoti skirtingas priemones skirtingoms zonoms | Vieno labai sunkaus kremo visam veidui, jei riebesnės zonos greitai blizga |
| Jautri oda | Raminančių ingredientų, paprastesnės sudėties, bekvapių formulių, pantenolio, alantoino, keramidų | Kvapiklių, eterinių aliejų, didelės koncentracijos aktyviųjų medžiagų, dažnos produktų kaitos |
| Dehidratuota oda | Drėgmę pritraukiančių ir ją sulaikančių ingredientų derinio, hialurono rūgšties, glicerino, beta gliukano, lengvų emolientų | Vien tik aliejinių priemonių be drėkiklių, per stipraus prausimo, alkoholio turinčių tonikų |
| Brandesnė oda | Komfortiškos tekstūros, antioksidantų, peptidų, keramidų, retinoidų naktinėse priemonėse, SPF dieną | Per sausų matizuojančių kremų, dirginančių aktyviųjų medžiagų pertekliaus |
Ši lentelė gali būti pradinis orientyras, tačiau ji neturėtų pakeisti odos stebėjimo. Kremas turi ne tik teoriškai atitikti odos tipą, bet ir praktiškai gerai jaustis ant veido. Tinkama priemonė paprastai nesukelia tempimo, nemalonaus kaitimo, per didelio blizgesio, staigių bėrimų ar lipnios plėvelės jausmo. Ji turėtų padėti odai atrodyti ramesnei, elastingesnei ir stabilesnei.
Veido kremo sudėtis: kokie ingredientai iš tiesų svarbūs
Veido kremo sudėtis dažnai atrodo sudėtinga, bet ją suprasti galima paprasčiau, jei ingredientus skirstome pagal funkciją. Vieni ingredientai pritraukia drėgmę, kiti minkština odą, treti padeda atkurti apsauginį barjerą, dar kiti suteikia papildomą poveikį, pavyzdžiui, ramina, skaistina ar padeda mažinti smulkių raukšlių matomumą. Geras kremas nebūtinai turi turėti daug aktyviųjų medžiagų. Kasdienei odos priežiūrai dažnai svarbiau, kad formulė būtų subalansuota ir neperkrauta.
Drėkikliai, tokie kaip glicerinas, hialurono rūgštis, betainas ar pantenolis, padeda odai pritraukti ir išlaikyti vandenį. Jie ypač naudingi dehidratuotai, pavargusiai, papilkėjusiai odai, kuri gali atrodyti suglebusi ar praradusi švytėjimą. Tačiau vien drėkiklių kartais nepakanka, nes drėgmę reikia ir sulaikyti. Todėl formulėse dažnai naudojami emolientai ir okliuziniai ingredientai, kurie minkština odą ir mažina vandens netekimą.
Emolientai, tokie kaip skvalanas, kapriliniai trigliceridai, kai kurie augaliniai aliejai ar silikonai, padeda odai jaustis švelnesnei ir glotnesnei. Jie nėra blogi vien todėl, kad suteikia slydimą ar sudaro apsauginį pojūtį. Pavyzdžiui, silikonai daugeliui odos tipų gali būti naudingi, nes padeda sumažinti trintį, pagerina tekstūrą ir dažnai yra gerai toleruojami. Svarbiausia yra ne atskiras ingredientas, o visa formulė ir tai, kaip ji veikia konkrečią odą.
- Kasdieniam drėkinimui verta ieškoti glicerino, hialurono rūgšties, pantenolio, betaino, alavijo sulčių ar beta gliukano.
- Odos barjerui stiprinti naudingi keramidai, cholesterolis, riebalų rūgštys, skvalanas ir niacinamidas.
- Jautriai ar sudirgusiai odai tinka pantenolis, alantoinas, centelės ekstraktas, avižų komponentai ir paprastesnės bekvapės formulės.
- Netolygiam atspalviui ir papilkėjusiai odai gali padėti niacinamidas, vitaminas C, antioksidantai ir švelnios atnaujinančios medžiagos.
- Brandesnei odai verta rinktis peptidus, antioksidantus, keramidų kompleksus, o naktinėje rutinoje atsargiai įtraukti retinoidus.
Aktyvieji ingredientai nėra būtini kiekviename kreme
Vienas dažniausių šiuolaikinės odos priežiūros paradoksų yra tai, kad žmonės dažnai ieško kuo aktyvesnio kremo, nors jų odai iš tiesų reikia paprasto drėkinimo ir barjero atkūrimo. Kremas su rūgštimis, retinoidais, vitaminu C, peptidais, niacinamidu ir dar keliais augaliniais ekstraktais gali skambėti įspūdingai, tačiau jautriai ar pavargusiai odai tokia formulė gali būti per intensyvi. Ypač jei kartu naudojamas aktyvus serumas, šveitiklis ar priemonės nuo aknės.
Veido kremas dažnai geriausiai veikia kaip atraminė rutinos dalis. Jo užduotis yra padėti odai išlaikyti komfortą, apsaugoti nuo drėgmės netekimo ir palaikyti barjero funkciją. Aktyvias problemas, tokias kaip pigmentacija, aknė ar ryškesnės raukšlės, dažnai efektyviau sprendžia serumai ar specializuotos priemonės. Todėl kremas nebūtinai turi būti viską darantis produktas. Kartais geriausias pasirinkimas yra paprastas, stabilus ir gerai toleruojamas kremas, kurį galima naudoti kasdien.
Ypatingą dėmesį verta skirti kvapikliams ir eteriniams aliejams. Malonus kvapas gali sukurti prabangos įspūdį, tačiau jautriai, rožinės linkusiai ar pažeistą barjerą turinčiai odai jis gali tapti dirginimo priežastimi. Tai nereiškia, kad kiekvienas kvapnus kremas būtinai pakenks, bet jei oda dažnai parausta, niežti, peršti arba sunkiai toleruoja naujas priemones, bekvapė formulė dažniausiai yra saugesnis pasirinkimas.
Dieninis ir naktinis veido kremas: kuo jie skiriasi praktiškai
Dieninio ir naktinio kremo skirtumas nebūtinai yra dramatiškas. Kai kuriems žmonėms visiškai pakanka vieno universalaus kremo, naudojamo ryte ir vakare. Vis dėlto praktikoje dieną ir naktį odai keliami skirtingi reikalavimai. Dieną kremas turi gerai derėti su SPF, makiažu, miesto aplinka, prakaitavimu ir aktyviu judėjimu. Naktį galima rinktis sodresnę, labiau atkuriančią tekstūrą, kuri netrukdo makiažui ir gali suteikti daugiau komforto.
Dieninis kremas turėtų būti toks, kad ant jo būtų patogu tepti apsauginį kremą nuo saulės. Jei dieninis kremas labai riebus, sluoksniuojant SPF gali atsirasti sunkumo jausmas, blizgesys ar gumulavimasis. Riebiai ir mišriai odai dieną dažnai labiau tinka lengvesni geliniai ar losjono tipo kremai. Sausai odai gali reikėti sodresnio pagrindo, tačiau net ir tada verta žiūrėti, ar priemonė gerai susigeria ir nepalieka per sunkios plėvelės.
Naktinis kremas gali būti maitinamesnis, ypač jei oda sausa, išsausėjusi nuo vėjo, šildymo sezono ar aktyviųjų ingredientų. Naktį dažnai tinka formulės su keramidais, skvalanu, pantenoliu, peptidais ar švelniais retinoidais. Tačiau jei naudojate retinolį ar receptines priemones nuo aknės, nereikėtų automatiškai rinktis dar vieno labai aktyvaus naktinio kremo. Tokiu atveju saugiau rinktis barjerą atkuriantį, raminantį kremą, kuris sumažina sausumo ir sudirgimo riziką.
SPF ir veido kremas nėra tas pats
Vienas svarbiausių dalykų dienos rutinoje yra suprasti, kad įprastas drėkinamasis kremas neatstoja apsaugos nuo saulės, nebent ant pakuotės aiškiai nurodytas SPF. Net jei kremas turi antioksidantų ar odą stiprinančių ingredientų, jie nepakeičia plataus spektro apsaugos. Jei norite paprastesnės rutinos, galite rinktis drėkinamąjį kremą su SPF, tačiau jis turi būti tepamas pakankamu kiekiu. Jei tepate labai mažai produkto, reali apsauga bus mažesnė.
Renkantis dieninį kremą verta galvoti apie visą sluoksniavimo sistemą. Pavyzdžiui, jei naudojate drėkinamąjį serumą, lengvą kremą ir SPF, visos priemonės turi derėti tarpusavyje. Jei atsiranda gumulavimasis, nebūtinai kaltas vienas produktas. Kartais problema kyla dėl per didelio sluoksnių kiekio, nesuderinamų tekstūrų arba per trumpo laiko tarp priemonių tepimo. Tokiais atvejais verta supaprastinti rutiną ir stebėti, kas iš tiesų veikia.
Tekstūra, sezonas ir gyvenimo būdas renkantis veido kremą
Kremo tekstūra yra ne mažiau svarbi nei sudėtis. Net labai gera formulė gali netikti, jei kasdien ją naudoti nemalonu. Vieniems patinka greitai susigeriantys geliai, kitiems reikia sodrios, raminančios tekstūros. Kai kurie kremai puikiai tinka nakčiai, bet dieną trukdo makiažui. Kiti maloniai jaučiasi vasarą, bet žiemą nebesuteikia pakankamai komforto. Todėl renkantis kremą svarbu galvoti ne tik apie odos tipą, bet ir apie situacijas, kuriose kremas bus naudojamas.
Vasarą oda dažnai labiau prakaituoja, daugiau laiko praleidžiama lauke, dažniau naudojamas SPF, todėl daugeliui žmonių norisi lengvesnių tekstūrų. Riebiai ir mišriai odai tai ypač aktualu, nes per sunkus kremas karštuoju sezonu gali skatinti blizgesį ir diskomfortą. Tačiau vasara nereiškia, kad odos nereikia drėkinti. Saulė, kondicionieriai, kelionės ir dažnesnis prausimasis gali didinti dehidrataciją, todėl lengvas, bet veiksmingas drėkinimas išlieka svarbus.
Žiemą situacija dažnai keičiasi. Šaltis, vėjas, sausas patalpų oras ir temperatūrų kaita gali silpninti odos barjerą. Net riebi oda žiemą gali jausti tempimą, o sausa oda gali pradėti šerpetoti ir reaguoti jautriau. Tokiu metu gali prireikti sodresnio kremo arba papildomo sluoksnio ant sausiausių zonų. Tai nereiškia, kad būtina keisti visą rutiną. Kartais pakanka žiemai turėti maitinamesnę vakarinę priemonę arba naudoti tą patį kremą didesniu kiekiu.
Kremas turi tikti jūsų kasdienybei
Labai svarbu, kad veido kremas atitiktų jūsų gyvenimo būdą. Jei rytais skubate, jums gali netikti kremas, kuris ilgai susigeria. Jei kasdien naudojate makiažą, verta rinktis tekstūrą, kuri nesivelia, nesukuria riebaus sluoksnio ir leidžia makiažo pagrindui pasiskirstyti tolygiai. Jei sportuojate dienos metu, per sunkus kremas gali skatinti nemalonų lipnumą. Jei daug laiko praleidžiate lauke, dienos rutinoje svarbesnis tampa suderinamumas su SPF.
Dar vienas svarbus aspektas yra odos priežiūros nuoseklumas. Net geriausias kremas nepadės, jei bus naudojamas retkarčiais. Priemonė, kurią malonu naudoti kasdien, dažnai duoda geresnį rezultatą nei brangus, bet nemalonios tekstūros kremas, kurį prisimenate tik kelis kartus per savaitę. Dėl to renkantis verta atkreipti dėmesį į pojūtį ant odos, susigėrimo greitį, kvapą arba jo nebuvimą, pakuotės patogumą ir tai, ar priemonė dera su kitais jūsų rutinos žingsniais.
- Jei kremas po kelių minučių sukelia tempimą, jis gali būti per lengvas arba nepakankamai apsaugantis.
- Jei oda ilgai lieka riebi ir lipni, priemonė gali būti per sunki arba naudojate jos per daug.
- Jei makiažas ant kremo gumuluojasi, verta mažinti sluoksnių kiekį arba ilgiau palaukti prieš tepant kitą priemonę.
- Jei po kelių dienų atsiranda smulkių užsikimšusių porų, verta įvertinti, ar kremas nėra per okliuzinis jūsų odai.
- Jei oda parausta ar peršti, geriau nutraukti naudojimą ir grįžti prie paprastesnės, raminančios priežiūros.
Kremo kiekis taip pat turi reikšmės. Dažnai žmonės naudoja arba per mažai, arba per daug produkto. Per mažas kiekis gali nesuteikti komforto, o per didelis gali apsunkinti odą ir trukdyti kitoms priemonėms. Daugumai veido pakanka nedidelio kiekio, paskirstyto ant šiek tiek drėgnos arba po serumo paruoštos odos. Sausesnėse zonose galima tepti papildomą sluoksnį, o riebesnėse naudoti mažiau.
Dažniausios klaidos perkant veido kremą ir kaip jų išvengti
Viena didžiausių klaidų yra rinktis kremą pagal reklaminius pažadus, o ne pagal odos poreikius. Žodžiai, tokie kaip stangrinantis, jauninantis, detoksikuojantis ar prabangus, nepasako, ar produktas tiks jūsų odai. Kartais paprastesnis kremas su gera drėkinamąja ir barjerą palaikančia formule gali būti geresnis pasirinkimas nei įspūdingai pristatoma priemonė su daug ekstraktų ir aktyviųjų komponentų.
Kita klaida yra manyti, kad brangesnis kremas automatiškai yra geresnis. Kaina gali priklausyti nuo pakuotės, prekių ženklo, tekstūros, kvapo, marketingo ir kitų veiksnių. Žinoma, brangesni kremai kartais turi elegantiškesnes tekstūras ar sudėtingesnes formules, tačiau odai svarbiausia ne prabanga, o suderinamumas. Jei nebrangus kremas palaiko odos komfortą, nekemša porų ir dera su rutina, jis gali būti visiškai tinkamas kasdieniam naudojimui.
Dar viena dažna problema yra per greitas išvadų darymas. Kai kurie žmonės tikisi matyti rezultatą po vieno ar dviejų patepimų. Drėkinimo ir komforto pagerėjimą galima pajusti greitai, tačiau barjero sustiprėjimui, odos stabilumui ar tekstūros pokyčiams reikia daugiau laiko. Kita vertus, jei priemonė sukelia deginimą, stiprų paraudimą, tinimą ar akivaizdų bėrimą, laukti nereikėtų. Tokiu atveju geriau nutraukti naudojimą.
- Nepirkite kremo vien todėl, kad jis populiarus socialiniuose tinkluose.
- Nekeiskite visos rutinos vienu metu, nes bus sunku suprasti, kas tiko, o kas sukėlė problemą.
- Nenaudokite aktyvaus kremo kartu su keliais aktyviais serumais, jei oda jau jautri ar išsausėjusi.
- Nesirinkite labai sausinančių priemonių riebiai odai vien tam, kad sumažintumėte blizgesį.
- Neignoruokite pojūčių: perštėjimas, tempimas ir paraudimas dažnai rodo, kad kremas nėra optimalus.
Kaip saugiai išbandyti naują kremą
Naują veido kremą geriausia įtraukti tada, kai oda yra gana stabili, o rutinoje tuo pačiu metu nekeičiate kelių kitų priemonių. Jei pradėsite naudoti naują prausiklį, serumą, kremą ir SPF tą pačią savaitę, bus sunku suprasti, kuris produktas padėjo arba sukėlė reakciją. Jautriai odai ypač naudinga naują kremą pirmiausia išbandyti mažesniame plote, pavyzdžiui, ties žandikaulio linija ar skruosto krašte.
Pirmomis dienomis verta stebėti ne tik matomus pokyčius, bet ir pojūčius. Tinkamas kremas turėtų suteikti komfortą, o ne versti kentėti tikintis, kad oda pripras. Lengvas dilgčiojimas kartais galimas su aktyviais ingredientais, tačiau įprastas drėkinamasis kremas neturėtų sukelti deginimo. Jei oda jau yra pažeista, net ir paprastos priemonės gali trumpam perštėti, bet tai ženklas, kad reikėtų rinktis kuo švelnesnę ir paprastesnę priežiūrą.
Vertinant kremą svarbu skirti nepatikusią tekstūrą nuo tikros odos reakcijos. Gali būti, kad kremas odai nekenkia, bet jums nepatinka jo pojūtis, lipnumas ar blizgesys. Tokiu atveju jis nėra geriausias pasirinkimas kasdienai, net jei sudėtis atrodo gera. Veido priežiūra turi būti ne tik teoriškai teisinga, bet ir praktiškai patogi, nes tik tada ją lengva išlaikyti nuosekliai.
Kada verta turėti daugiau nei vieną kremą
Ne visiems reikia kelių veido kremų, tačiau kai kuriais atvejais tai labai praktiška. Mišri oda gali geriau jaustis, kai T zonai naudojamas lengvesnis kremas, o skruostams sodresnis. Žiemą gali reikėti papildomo maitinimo, o vasarą pakakti lengvos emulsijos. Naudojant retinoidus ar rūgštis, verta turėti paprastą atkuriamąjį kremą toms dienoms, kai oda jautresnė. Taip pat atskiras naktinis kremas gali būti naudingas sausai ar brandesnei odai, kuriai norisi daugiau komforto.
Vis dėlto daugiau priemonių nereiškia geresnės priežiūros. Jei oda linkusi kimštis, dažnai reaguoja ar sunku suprasti, kas jai tinka, paprastesnė rutina yra saugesnis kelias. Prausiklis, tinkamas kremas ir SPF dieną gali būti tvirtas pagrindas. Tik tada, kai šis pagrindas veikia, verta pridėti serumus, aktyvius ingredientus ar specializuotas priemones.
Galutinis veido kremo pasirinkimas turėtų remtis ne vien etiketėmis, o odos atsaku. Geras kremas padeda odai jaustis patogiai, mažina tempimą, palaiko drėgmę, dera su kitomis priemonėmis ir netampa naujų problemų šaltiniu. Jis neturi būti madingiausias ar brangiausias. Svarbiausia, kad jis atitiktų jūsų odos tipą, dabartinę būklę ir kasdienius poreikius. Kai oda po kelių savaičių atrodo ramesnė, elastingesnė, mažiau sudirgusi ir lengviau prižiūrima, tai yra geriausias ženklas, kad pasirinkote teisingai.
